Nuotrauka: iš atvirų šaltinių
Jei iš suaugusio vaiko girdite frazes, kurios užsimena apie beviltiškumą ar gyvenimo prasmės praradimą, svarbu to neignoruoti.
Tėvai dažnai svajoja, kad augdami vaikai taps atviresni ir galės pasidalinti savo problemomis. Tačiau realybė kartais būna visai kitokia, suaugę vaikai tolsta, atsako trumpai ir vengia atvirų pokalbių.
Tokiais momentais svarbu suprasti, kad už šių paprastų frazių gali slypėti tikras skausmas, su kuriuo jie nežino, kaip susidoroti. „Psychology Today“ pranešė, kad daugelis suaugusių vaikų tiesiogiai nesakys: „Aš jaučiuosi blogai“. Vietoj to, jie palieka emocinius trupinius, kuriuos dėmesingas tėvas ar mama gali ir turėtų pastebėti.
7 frazės, galinčios paslėpti gilias emocijas
- – Aš tiesiog visą laiką pavargęs. Tai ne visada apie miegą. Dažnai už šios frazės slypi emocinis perdegimas, depresija ar nerimas. Žmogus gali jaustis išsekęs, net jei fiziškai ilsisi.
- – Nenoriu apie tai kalbėti. Tai skamba kaip atsisakymas užmegzti dialogą, bet iš tikrųjų tai gali būti baimė būti nesuprastam arba nenoras atverti pažeidžiamas savo dalis.
- „Aš tiesiog stengiuosi ištverti dieną“. Tai yra nerimo ar bejėgiškumo jausmo signalas. Ši frazė rodo, kad vaikas yra „išgyvenimo“, o ne gyvenimo režime.
- „Jaučiuosi tarsi iškritęs iš gyvenimo“. Lyginimas su kitais dažnai sukelia gėdą ir nesaugumą. Jauni žmonės gali jausti spaudimą dėl savo karjeros, santykių ar finansinės padėties.
- „Tu vis tiek nesuprasi“. Tai skamba kaip atstūmimas, bet iš tikrųjų dažnai šaukiamasi suprasti. Taip vaikas tarsi apsisaugo nuo galimo pasmerkimo ar skausmo.
- „Kokia prasmė?” Pažadinimas beviltiškumo. Tokie žodžiai gali rodyti gyvenimo motyvacijos praradimą ir net depresiją. Svarbu neignoruoti tokių teiginių.
- „Man viskas gerai”. Tai yra labiausiai paplitęs „apsauginis skydas“. Kai atsakymas skamba per greitai arba toli, dažnai slepiasi tikras nenoras dalintis.
Ką gali padaryti tėvai
- Klausykite tarp eilučių. Atkreipkite dėmesį į intonaciją, pasikartojimą ir kontekstą.
- Nespausti, o palaikyti. Užuot patarę, pabandykite pasakyti: „Matau, kad tau sunku. Esu šalia“.
- Nepriimk to asmeniškai. Atsiribojimas dažnai asocijuojasi ne su jumis, o su vidiniu vaiko skausmu.
- Sakydami „aš tave myliu“ arba „galite manimi pasikliauti“, ilgainiui sukuriamas saugumo jausmas.
- Parodyk pavyzdžiu. Jūsų paties nuoširdumas ir noras pasidalinti sunkumais gali išmokyti jūsų vaiką daryti tą patį.
Jei iš suaugusio vaiko išgirstate frazes, kurios užsimena apie beviltiškumą ar gyvenimo prasmės praradimą, svarbu to neignoruoti. Kai kuriais atvejais gali tekti pasikonsultuoti su psichologu ar psichoterapeutu.
Nepamirškite, suaugę vaikai ne visada žino, kaip paprašyti pagalbos. Tačiau jei atidžiai klausysitės ir būsite šalia, galite tapti jiems reikalinga parama.
